|
Jau
senovėje turtingi žmonės turėjo paprotį laikyti aptvertose ar uždarose
vietovėse įvairių žvėrių bei paukščių. Tokių įrengimų, vadinamų Žvėrynų,
būta nuo seniausių laikų Kinijoje, senovės Romoje ir kituose kraštuose.
Buvo jų ir Lietuvoje didžiųjų kunigaikščių laikais/ apie ką liudija
metraščiai ir įvairūs istoriniai dokumentai.
Lietuvoje atkūrus
nepriklausomybę ir gerėjant ekonominei padėčiai, ketvirtojo dešimtmečio
viduryje pradėta svarstyti ar Kaune nereikėtų įkurti zoologijos sodo.
Kaimyninėse valstybėse jau veikė zoologijos sodai. Pagrindinis šių
svarstymų organizatorius buvo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Apie
šį sumanymą profesorius jau labai seniai svajojo.
Pamačiau aš puikų slėnį palei Kauną.
Laumės ten audžia pavasario rytą…
Žaliąją veją žiedais iškaišytą.
Slėnio gražesnio nerasi pasauly…
1822 m. A. Mickevičius
„- Sumanymas įsteigti
Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai
anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas
miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio
pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius
buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios
vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos. O juk visai mažai trūko, kad
šios vietos būtų subjaurotos. Ten tuomet ganė gyvulius, kirsdavo
medžius, laužydavo žydinčių ievų šakas.“ (Tadas Ivanauskas ,
„Ūkininkas“ Nr. 24,1935.05.24)
Gamtininkas turėjo rimtą
motyvaciją įsteigti zoologijos sodą. „Turime botanikos sodą, turime
šiokį tokį gamtos muziejų, bet tai dar nesudaro to, kas yra reikalinga
kultūringai visuomenei patenkinti. Botanikos sode ir Gamtos muziejuje
per metus apsilanko maždaug 20 tūkstančių žmonių ir tai parodo mūsų visą
susidomėjimą gamta. Bet vis dėlto gamtos muziejus negali duoti pilno
supratimo apie gamtos kūrinius, kurie jame figūruoja. Muziejus duoda
suprasti apie bendrą išvaizdą, spalvą, apie vietą sistematikoje, arba,
kaip sako gamtininkai, duoda supratimo apie morfologiją ir
klasifikaciją. Bet jis palieka nuošaly įdomiausius gyvenimo reiškinius-
gyvių funkcijas, k. a.: judesius, mitimo būdą, balsus, veisimąsi,
vystimąsi ir t.t. Supratimą apie tuos dalykus gali duoti vien gyvi
tvariniai. O tam reikalingas zoologijos sodas. Jo reikalas mums itin
svarbus. Kiti kraštai turi puikius zoologinius leidinius, turi gausiai
iliustruotų kelionių aprašymų, o svarbiausia, turi tinkamai nustatytą
bijologijos mokslų kursą mokyklose. Mes gi turime konstatuoti liūdną
faktą, kad mūsų gamtamokslio kursui gimnazijoje pavesta neperaukščiausia
vieta.
Taigi galime tikėtis, kad zoologijos sodas dalimi išlygintų tuos
trūkumus ir, tuo būdu, turėtų pedagoginės reikšmės. Bet ir plačiajai
mūsų visuomenei jis būtų nemažiau pageidaujamas“.
(Tadas Ivanauskas , „Ūkininkas“ Nr. 24,1935.05.24)
1938 metais liepos 1
dieną 17 val. oficialiai buvo atidarytas Zoologijos sodas. Į atidarymą
buvo atvykę: švietimo ministras prof. Tonkūnas, teisingumo ministras
Masiulis, viceministras inž. Jankevičius, viceburmistras pik. Rusteika,
eilė profesorių, valdinių įstaigų vadovų, visuomenininkų, spaudos
atstovai ir daug kitų kviestų svečių. Prie originalių sodo vartų dar
prieš atidarymą susirinko keli šimtai žmonių.
Atidarymo dieną
ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3
briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos,
danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų
parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos
sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki
150 eksponatų. Ypatingai Kauno zoologijos sodui padėjo Varšuvos
zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų egzotiškų
gyvūnų.
Nuo 1941 metų iki 1958
metų savo jėgas zoologijos sodo plėtojimui paskyrė net 5 buvę sodo
direktoriai – tai Zelnys, Skaudžius, Tamošiūnas, Kuzminskas ir
Šarmaitienė. Nuo 1958 metų iki 1985 metų Zoologijos sodui vadovavo
Algimantas Andriuškevičius. Tais pačiais metais gruodžio 4 dieną Kauno
zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. Šiuo
laikotarpiu jis buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji
voljerai bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Tuo
metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į
beveik tuometinį šiuolaikinį su virš 3000 gyvūnų ir virš 400 rūšių
zoologijos sodą. Kolekciją sudarė nemaža dalis retų ir nykstančių
gyvūnų, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos
sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip
charzos, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis
pasaulyje, o 1962 metais gimęs snieginis leopardas buvo pirmas atvejis
Sovietinėje Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai,
gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų.
1985m. direktoriumi buvo
paskirtas Edmundas Čeponis. Nuo 1988 metų direktoriumi dirbo Antanas
Slučka. Anksčiau jis buvo dirbęs zoosode Herpetologinio skyriaus vedėju.
Nuo 1990 metų direktoriumi dirbo Gamtos mokslų daktaras, VU Gamtos m.
fakulteto dėstytojas, profesorius Vytautas Valenta. Nuo 1991metų liepos
1 dienos direktoriumi dirbo Alvydas Jakevičius. Nuo 2002.02.04
direktoriumi paskirtas Vaclovas Dumčius.
Lietuvos zoologijos sode
šiandien priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro
per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę
raudonąsias knygas.
Lietuvos zoologijos sodas
yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys ir
dalyvauja retų ir nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje (EEP)
nuo 1992 metų, nuo 1998 metų Lietuvos zoologijos sodas yra ir Europos
zoologijos sodų ir laukinių gyvūnų veterinarų asociacijos (EAZWV) narys,
nuo 1999 metų – tarptautinės zooedukologų asociacijos (IZE) narys.
Zoologijos sodo vadovai:
1938 – 1941 m. – Tadas Ivanauskas
1941 – 1958 m. – 5 direktoriai - Zelnys, Skaudžius, Tamošiūnas,
Kuzminskas ir Šarmaitienė
1985 – 1988 m. – Edmundas
Čeponis
1988 – 1990 m. – Antanas
Slučka
1990 – 1991 m. – Vytautas
Valenta
1991 – 2002 m. – Alvydas
Jakevičius
2002 – 2013 m. – Vaclovas
Dumčius
Nuo 2013 m. – Aurimas Didžiokas
Šaltinis: Oficiali svetainė
Lietuvos zoologijos sodas
(2012)
|
|