Istorija Lietuvos zoologijos sodas

Lietuvos zoologijos sodas


	Istorija Lietuvos zoologijos sodas
	Jau senovėje turtingi žmonės turėjo paprotį laikyti aptvertose ar uždarose vietovėse įvairių žvėrių bei paukščių. Tokių įrengimų, vadinamų Žvėrynų, būta nuo seniausių laikų Kinijoje, senovės Romoje ir kituose kraštuose. Buvo jų ir Lietuvoje didžiųjų kunigaikščių laikais/ apie ką liudija metraščiai ir įvairūs istoriniai dokumentai. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir gerėjant ekonominei padėčiai, ketvirtojo dešimtmečio viduryje pradėta svarstyti ar Kaune nereikėtų įkurti zoologijos sodo. Kaimyninėse valstybėse jau veikė zoologijos sodai. Pagrindinis šių svarstymų organizatorius buvo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Apie šį sumanymą profesorius jau labai seniai svajojo. Pamačiau aš puikų slėnį palei Kauną. Laumės ten audžia pavasario rytą… Žaliąją veją žiedais iškaišytą. Slėnio gražesnio nerasi pasauly… 1822 m. A. Mickevičius „- Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos. O juk visai mažai trūko, kad šios vietos būtų subjaurotos. Ten tuomet ganė gyvulius, kirsdavo medžius, laužydavo žydinčių ievų šakas.“ (Tadas Ivanauskas , „Ūkininkas“ Nr. 24,1935.05.24) Gamtininkas turėjo rimtą motyvaciją įsteigti zoologijos sodą. „Turime botanikos sodą, turime šiokį tokį gamtos muziejų, bet tai dar nesudaro to, kas yra reikalinga kultūringai visuomenei patenkinti. Botanikos sode ir Gamtos muziejuje per metus apsilanko maždaug 20 tūkstančių žmonių ir tai parodo mūsų visą susidomėjimą gamta. Bet vis dėlto gamtos muziejus negali duoti pilno supratimo apie gamtos kūrinius, kurie jame figūruoja. Muziejus duoda suprasti apie bendrą išvaizdą, spalvą, apie vietą sistematikoje, arba, kaip sako gamtininkai, duoda supratimo apie morfologiją ir klasifikaciją. Bet jis palieka nuošaly įdomiausius gyvenimo reiškinius- gyvių funkcijas, k. a.: judesius, mitimo būdą, balsus, veisimąsi, vystimąsi ir t.t. Supratimą apie tuos dalykus gali duoti vien gyvi tvariniai. O tam reikalingas zoologijos sodas. Jo reikalas mums itin svarbus. Kiti kraštai turi puikius zoologinius leidinius, turi gausiai iliustruotų kelionių aprašymų, o svarbiausia, turi tinkamai nustatytą bijologijos mokslų kursą mokyklose. Mes gi turime konstatuoti liūdną faktą, kad mūsų gamtamokslio kursui gimnazijoje pavesta neperaukščiausia vieta. Taigi galime tikėtis, kad zoologijos sodas dalimi išlygintų tuos trūkumus ir, tuo būdu, turėtų pedagoginės reikšmės. Bet ir plačiajai mūsų visuomenei jis būtų nemažiau pageidaujamas“. (Tadas Ivanauskas , „Ūkininkas“ Nr. 24,1935.05.24) 1938 metais liepos 1 dieną 17 val. oficialiai buvo atidarytas Zoologijos sodas. Į atidarymą buvo atvykę: švietimo ministras prof. Tonkūnas, teisingumo ministras Masiulis, viceministras inž. Jankevičius, viceburmistras pik. Rusteika, eilė profesorių, valdinių įstaigų vadovų, visuomenininkų, spaudos atstovai ir daug kitų kviestų svečių. Prie originalių sodo vartų dar prieš atidarymą susirinko keli šimtai žmonių. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Ypatingai Kauno zoologijos sodui padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų egzotiškų gyvūnų. Nuo 1941 metų iki 1958 metų savo jėgas zoologijos sodo plėtojimui paskyrė net 5 buvę sodo direktoriai – tai Zelnys, Skaudžius, Tamošiūnas, Kuzminskas ir Šarmaitienė. Nuo 1958 metų iki 1985 metų Zoologijos sodui vadovavo Algimantas Andriuškevičius. Tais pačiais metais gruodžio 4 dieną Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. Šiuo laikotarpiu jis buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik tuometinį šiuolaikinį su virš 3000 gyvūnų ir virš 400 rūšių zoologijos sodą. Kolekciją sudarė nemaža dalis retų ir nykstančių gyvūnų, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip charzos, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Sovietinėje Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų. 1985m. direktoriumi buvo paskirtas Edmundas Čeponis. Nuo 1988 metų direktoriumi dirbo Antanas Slučka. Anksčiau jis buvo dirbęs zoosode Herpetologinio skyriaus vedėju. Nuo 1990 metų direktoriumi dirbo Gamtos mokslų daktaras, VU Gamtos m. fakulteto dėstytojas, profesorius Vytautas Valenta. Nuo 1991metų liepos 1 dienos direktoriumi dirbo Alvydas Jakevičius. Nuo 2002.02.04 direktoriumi paskirtas Vaclovas Dumčius. Lietuvos zoologijos sode šiandien priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Lietuvos zoologijos sodas yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys ir dalyvauja retų ir nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje (EEP) nuo 1992 metų, nuo 1998 metų Lietuvos zoologijos sodas yra ir Europos zoologijos sodų ir laukinių gyvūnų veterinarų asociacijos (EAZWV) narys, nuo 1999 metų – tarptautinės zooedukologų asociacijos (IZE) narys. Zoologijos sodo vadovai: 1938 – 1941 m. – Tadas Ivanauskas 1941 – 1958 m. – 5 direktoriai - Zelnys, Skaudžius, Tamošiūnas, Kuzminskas ir Šarmaitienė 1985 – 1988 m. – Edmundas Čeponis 1988 – 1990 m. – Antanas Slučka 1990 – 1991 m. – Vytautas Valenta 1991 – 2002 m. – Alvydas Jakevičius 2002 – 2013 m. – Vaclovas Dumčius Nuo 2013 m. – Aurimas Didžiokas Šaltinis: Oficiali svetainė Lietuvos zoologijos sodas (2012)